Žemaitijos nacionalinis parkas     Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 "Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo" (Žin., 1991, Nr. 13-332) Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybių administruojamų teritorijų dalyse ir skirtas nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams bei antropoekosistemoms, reprezentuojantiems Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti.   Žemaitijos nacionalinio parko direkcija Nacionalinio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273 „Dėl Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą, mokslui ypač vertingus miškingus Plokštinės ir Rukundžių pelkynus, Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografinius kompleksus, raiškaus moreninio (Mikytų, Pučkorių) ir keiminio (Šarnelės, Jazdauskiškių, Grigaičių) kraštovaizdžio etalonus, Gardų ozą, Medsėdžių ir Liepijos limnokeimus, Babrungo ir Mergupio slėnius, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio ir Paparčių pelkes, savitas Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų bei Juodupio pelkėtų pievų biocenozes, retų rūšių augalus ir gyvūnus, kitas gamtos vertybes ir paminklus; išsaugoti ypač vertingą ir sudėtingą Šiaurės Žemaitijos archeologinį kompleksą su Mikytų, Šarnelės, Pučkorių, Gegrėnų, Pagardenio ir kitais piliakalniais bei alkakalniais, Šventorkalnio senovinę gyvenvietę bei piliavietę, Žemaičių Kalvarijos (Gardų) urbanistinį kompleksą ir sakralinės architektūros ansamblį, Platelių dvaro ir parko kompleksą, etnokultūrinės vertės požymius išlaikiusius Beržoro, Stirbaičių ir Visvainių kaimus, kitas kultūros paveldo vertybes ir paminklus; išsaugoti Šiaurvakarių Žemaitijos vandenskyros gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus ir jų įvairovę.   Žemaitijos nacionalinio parko direkcija Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos režimą užtikrina ir nacionalinio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Nacionalinis parkas yra 3 upių – Minijos, Bartuvos, Ventos – baseinų takoskyroje. Bene vertingiausias čia Platelių ežerynas su didžiausiu Žemaitijoje Platelių ežeru. Didžiąją dalį parko užima gana aukštos (150-190 m) kalvos. Nacionaliniame parke gyvenantys žemaičiai išlaikę savo tarmę, papročius, charakterio ypatumus. Čia puoselėjamos, gaivinamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, šventės. Svarbiausios gamtos vertybės. Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografiniai kompleksai, miškingi Plokštinės ir Rukundžių pelkynai, Šarnelės pelkė, Babrungo ir Mergupio upių slėniai, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio pelkės, savitos Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų bei Juodupio pelkėtų pievų ekosistemos. Parko teritorijoje yra patvirtinti 23 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, 10 iš jų turi ir gamtos paminklo statusą. Vienas įspūdingiausių - Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 m. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės. Nacionaliniame parke yra daugiau kaip 200 kultūros paveldo vertybių. Daugiau kaip 30 archeologijos paminklų: akmens amžiaus stovyklų pėdsakų, piliakalnių, alkakalnių, senkapių. Įdomiausi Žemaičių Kalvarijos, Grigaičių, Užpelkių, Pučkorių, Gegrėnų, Mikytų kaimų piliakalniai, alkakalniai, esantys,Vilkų, Godelių, Mikytų kaimuose. Platelių ežere yra išlikę senovinio tilto, jungusio Platelių miestelį su pilimis saloje, poliai. Iš architektūros paminklų savo verte labiausiai išsiskiria Beržoro, Platelių, Žemaičių Kalvarijos bažnyčios, senoviškos sodybos, Babrungėnų malūnas. Žemaičių Kalvarijoje daug architektūros, dailės, archeologijos, istorijos paminklų. Svarbiausias čia Kristaus Kančios kelias su koplyčiomis, pastatytomis 17 a. Nacionaliniame parke saugomi ir žemaitiški kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai su šventųjų skulptūromis, kurie dar ir mūsų laikais šiame krašte tebestatomi pakelėse ar tvirtinami prie medžių. Muziejai. Šaltojo karo muziejus. Muziejus įsikūręs buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje. Muziejinėje ekspozicijoje pateikiama unikali vaizdinė bei grafinė medžiaga, pasakojanti apie kažkada buvusios visiškai slaptos sovietinės imperijos branduolinės ginkluotės organizavimo bei veikimo principus, demonstruojami kovinių raketų bei kitų Šaltojo karo ginkluotės rūšių pavyzdžiai bei maketai. Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicijos. Užgavėnių ekspozicija. Platelių dvaro svirne atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė. Arklidėje įsikūrė pirmoji Užgavėnių ekspozicija Lietuvoje, kurioje pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių "lėčynų".   Rašytojos Žemaitės muziejus. Lietuvių literatūros klasikės Žemaitė gimtajame name atidaryta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą. Eksponuojama: etnografiniai-istoriniai daiktai, knygos, leidiniai, fotografijos. Rengiami tradiciniai rašytojos Žemaitės gimimo dienos minėjimai, edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiems „Pažintis su žemaičių kulinariniu paveldu“. Vytauto Mačernio muziejus pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą. Reginos ir Justino Jonušų privačiame tautodailės ir etnografijos muziejuje eksponuojami tautodailininkų tapybos ir medžio darbai. Klėtelėje yra įrengtas nedidelis etnografijos muziejus. Leonardo Černiausko privati meno galerija – kūrybinės dirbtuvės – buvusiame Babrungėnų vandens malūne eksponuojami paties šeimininko tapybos ir medžio darbai, surinkti senoviniai daiktai. Kazio Striaupos klėtelėje galima pamatyti jo medžio drožinius.   Rimanto Laimos tautodailės ekspozicija. Sodybos senovinėje klėtyje įkurta drožinių ekspozicija. Vyto Jaugėlos tautodailės ekspozicija. Tautodailininko V. Jaugėlos medžio ir tapybos darbų bei surinktų senienų ekspozicija. Galimybės poilsiauti. Informaciją apie galimybes poilsiauti gausite Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centre Plateliuose. Čia galite užsisakyti ir ekskursijas, supažindinančias su Žemaitijos gamta, istorija, etnine kultūra. Pastaba. Lankytojų centras 2013 m. uždarytas: įrenginėjama nauja ekspozicija. Per vasarą LC laikinai dirbs Platelių amatų centre, nuo rudens – nacionalinio parko direkcijos III aukšte. Poilsiui skirtos Platelių, Paplatelės, Ilgio, Plokščių ir Rūdaičių zonos. Prie Platelių ir kitų ežerų įrengtos stovyklavietės ir turistinės stovyklos (stovyklavimas mokamas). Apsistoti nakvynei galima Plokštinės ekologinio ugdymo centre, kaimo turizmo sodybos, viešbutyje, poilsio, svečių namuose. Iš apžvalgos aikštelės prie Platelių ežero atsiveria puiki ežero panorama. Platūs toliai matyti nuo Šarnelės piliakalnio, Mikytų alkakalnio, Gardų ozo, regyklų Jogauduose ir Paplatelėje, apžvalgos bokšto ant Cidabro kalno prie Siberijos pelkės Plateliuose. Aplink Platelių ežerą galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais. Tai žiedinis maršrutas, jo ilgis apie 24 km. Keliaujant šiuo maršrutu galima susipažinti su Platelių ežeryno vertybėmis. 2013 m. įrenginėjamas dviračių takas aplink ežerą. Mėgstantiems keliauti pėsčiomis skirti keli pažintiniai takai. Šeirės pažintinis takas (ilgis 4,1 km) supažindina su būdingu šiam kraštui reljefu, augmenija bei gyvūnija (2013 m. vyksta šio tako rekonstrukcija). Pėsčiųjų takas “Giliuko ir Kaštoniuko kelionė Platelių dvaro parke” (ilgis 1 km) skirtas pradinių klasių mokiniams. Jame supažindinama su augalais, primenama, kaip reikia elgtis miške. Eidami Plokštinės pažintiniu taku (3,2 km) išvysite buvusios karinės bazės tvoros liekanas, inkilus šikšnosparniams, pasigrožėsite kalvotu reljefu, neužšalančiu Pilelio šaltiniu – gamtos paminklu. Keliaudami 2,3 km Paplatelės pėsčiųjų taku, pamatysite Sultekio (Minijos) tvenkinį bei jo pakrantėse tautodailininkų sukurtas medžio skulptūras. Tvenkino nendrynuose lizdus suka švygždos, rudakakliai kragai, nendrinės lingės, galite išgirsti didžiojo baublio, mažųjų ir kūdrinių varlių skleidžiamus garsus. Jo pakraščiais auga saugomos aukštosios ir raudonosios gegūnės. Einant Mikytų pažintiniu taku (1 km) galima pamatyti Mikytų alkakalnį (buvusią I tūkst. vid.-II tūkst. pr. šventvietę), mitologinį akmenį ir maldų šulinį. 1 km Gardų ozo takas įrengtas didžiausiame ir įspūdingiausiame Žemaitijoje Gardų oze. Takas supažindina su ozo susiformavimu. Šarnelės kaime, kuriame gimė ir palaidotas poetas Vytautas Mačernis, įrengtas 545 m jo gimtinės takas, vedantis iki poeto kapo. Einant taku, atsiveria Šarnelės kaimo vaizdai, galima pamatyti šaltinį, kelias „Akmenines vizijas“, pastatytas mėgstamiausiose poeto vietose. Keliaujant pėsčiųjų ir dviračių taku Plateliai-Beržoras (ilgis 1,4 km) galima susipažinti su šių vietovių gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Platelių ežeras puikiai tinka buriavimui, plaukioti valtimis, vandens dviračiais, burlentėmis, jachtomis ir kitomis bemotorėmis priemonėmis. Gausu įvairių paslaugų – nardymas, dviračių nuoma ir remontas, vandens dviračių, valčių, baidarių, burlenčių, katamaranų nuoma. Geros sąlygos žvejybai. Žemaitijos nacionaliniame parke yra puikios sąlygos konferencijoms organizuoti (nuomojamos salės, teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos), taip pat galima užsisakyti vakaronę (žemaičių dainos, šokiai). Edukaciniuose užsiėmimuose norintys gali išmokti tradicinių amatų: audimo, drožybos, pynimo.   Šaltinis: www.vstt.lt