Žagarės regioninis parkas     Žagarės regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Žagarės apylinkių kraštovaizdį, lygumoje aiškiai matomą Gaudikių moreninį gūbrį; išsaugoti šias kultūros paveldo vertybes: Senosios Žagarės urbanistinį kompleksą su originalia vietinio akmens mūro bažnyčia, dvarviete, Žvelgaičio piliakalnio archeologiniu kompleksu, taip pat miesto barokinę bažnyčią, savitą molio mūro kleboniją, Žagarės dvaro ansamblį, unikalų žirgyną, vėjo malūną, parką, Raktės piliakalnį.   Žagarės regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Žagarės regioninio parko direkcija.   Žagarės regioninis parkas vienas mažiausių Lietuvoje. Jis skirtas Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdžiui bei savitai Žagarės architektūrai išsaugoti.   Svarbiausios gamtos vertybės: Žagarės ozas – vaizdingas ilgas, kuprotas gūbrys. Gaudykių apylinkėse plyti Linkuvos gūbrys su giliomis įlomėmis. Žagarės mieste, Švėtės upės šlaituose atsiveria dolomitinės atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių tauriųjų elnių bandų, gausu saugomų augalų rūšių.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai, ant kurių stovėjo žiemgalių pilys, Žagarės pilkapiai, senos įvairių konfesijų kapinės liudija įdomią šio krašto praeitį, kovas su Livonijos ordinu. Žagarės mieste išlikęs 16 a. gatvių tinklas, daug 19 a. pastatų, vienas jų – vilnų karšykla. Unikalus grafo Naryškino statytas dvaras. Greta 72 ha ploto parkas. Mūrinis malūnas, menantis baudžiavos laikus, bei savitos architektūros žirgynas unikalus Baltijos šalyse. Dvi bažnyčios – apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo, pastatytos iš vietinio dolomito. Juodeikių kaime išlikęs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto paminklas.   Muziejai. Apie kraštopraeitį pasakoja Mokyklos muziejus.   Galimybės poilsiauti. Mėgstantiems keliauti pėsčiomis skirtas 2,5 km ilgio Žagarės dvaro dendrologinis pažintinis takas supažindins su ten augančiais augalais. Taip pat įrengtas apie 3 km ilgio Žagarės ozo pažintinis ekologinis takas, su informacija apie Ozo kilmę, formavimąsi, kitas vertybes. Rekomenduojame pasirinkti sodybos nuoma šalia šio regioninio parko.   Stovyklavietės įrengtos prie Švėtės upės, Žvelgaičių ežero.   Regioninio parko direkcijoje galima gauti informaciją, skirtą autoturistamas – žiedinės trasos, supažindinančios su regioninio parko ir apylinkių vertybėmis aprašymą.   Nuo Žagarės ozo atsiveria puikūs Švėtės slėnio, Žagarės girios ir Žiemgalės lygumos vaizdai. Galima užsisakyti ekskursiją po privatų Žagarės žirgyną.   Žvejoti galima Švėtės upėje ir Žvelgaičio ežere.   Šaltinis: www.vstt.lt