Veisiejų regioninis parkas     Veisiejų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Veisiejų ežeryno miškingą kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Šlavantų - Veisiejų - Kapčiamiesčio ežeryną - susikertančių ežeringų dubaklonių sistemą, botaniniu požiūriu vertingą Liūnelio ir Šlavantėlio ežerų tarpuežerį; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Veisiejų urbanistinį kompleksą, piliakalnius ir alkakalnius.   Veisiejų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Veisiejų regioninio parko direkcija. Didžiausią regioninio parko dalį užima Šlavantų – Veisiejų – Kapčiamiesčio ežerynas. Iš viso parke 37 ežerai.   Svarbiausios gamtos vertybės: Didžiausi ežerai – Ančia, Snaigynas, Šlavantas, Verniejus. Dauguma ežerų pratakūs, turintys sudėtingą kranto liniją, raižytą dugną, vingiuoti kaip upės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekur kitur Lietuvoje nėra. Natūralūs upeliai – svarbios ūdrų gyvenamosios ir migracijų vietos. Prie Ančios ežero yra 18 a. sodintas parkas. Ringėliškės botaniniame zologiniame draustinyje auga brandūs miškai, peri vapsvaėdžiai, ereliai rėksniai. Regioniniame parke vertingos medvarlių ir balinių vėžlių populiacijos.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Trys piliakalniai: mišku apaugęs Mėčiūnų piliakalnis, lengviausiai pasiekiamas Ančios ežeru; Šlavanto piliakalnis, su jo šlaituose augančiu skroblynu bei labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete ir Vainežerio piliakalnis – senovės gynybiniai įtvirtinimai, vietinių žmonių vadinamas „Okopka“. Veisiejai – tai vienas iš nedaugelio miestelių, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Įdomi bažnyčia, paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L.L. Zamenhofui, gyvenusiam Veisiejuose. Tik jo namas neišlikęs. Vakarinį miestelio pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero 18 a.   Ančios ežero dubaklonio šlaituose išlikusios senovinių Vainežerio gynybinių įtvirtinimų liekanos, Vainežerio sodyba – parkas, Dainaviškių senkapiai.   Galimybės poilsiauti: Poilsiui skirtas Šlavanto ir Šlavantėlio tarpuežeris su Šlavantėlio ežeru, šiaurės vakarinė ir pietinė Verniejaus pakrantė, šiaurinė Ančios dalis ir Snaigyno ežero pakrantės. Karštą vasaros dieną smagu išsimaudyti regioninio parko ežeruose, turinčiuose nuolaidų smėlėtą dugną. Miškingame ir ežeringame pietvakarių Lietuvos pakraštyje esantis regioninis parkas – daugelio aplinkinių ir tolimesnių miestų gyventojų poilsio vieta. Rekomenduojamos visos kaimo turizmo sodybos šalia šio regioninio parko.   Sausumos kelionių mėgėjams rekomenduojama pasivaikščioti pažintiniais takais, kurių bendras ilgis 5,3 km, aplankyti Vainežerio parką, gynybinius įtvirtinimus.   Vandens kelionių mėgėjams tikras malonumas keliauti baidarėmis ir valtimis protakomis susijungiančiais Veisiejų ežerais. Snaigyno ežere prasideda 30 km ilgio valčių maršrutas devyniais ežerais ir juos jungiančiais upeliais, teikiantis ne tik poilsį, bet ir daug netikėtų susitikimų su vertingais gamtos objektais.   Puikios sąlygos mėgėjiškai žūklei.   Šaltinis: www.vstt.lt