Sartų regioninis parkas     Sartų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti unikalioje dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti ypač vertingą dubaklonių sankirtoje susiformavusią Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistemą, vertingas Dusetų girios ir Antazavės šilo biocenozes; išsaugoti kultūros paveldo vertybes: Dusetų urbanistinį kompleksą, esamus piliakalnius ir parkus. Sartų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Sartų regioninio parko direkcija: www.sartai.info/ Sartų regioninis parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti unikalioje dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį. Kito tokio ežero Lietuvoje nerasime. Per regioninį parką ir Sartų ežerą teka Šventoji. Šio regioninio parko kraštovaizdis vertingas savita vandens telkinių, žemės paviršiaus formų struktūra, biologinėmis vertybėmis, kultūros paveldu, tinkamas rekreacijai.   Svarbiausios gamtos vertybės: unikali Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistema, vertingos Dusetų girios ir Ilgašilio miško bendrijos. Sartų ežeras, kurio guolį sudaro šeši gilūs dubakloniai, – penktas pagal dydį Lietuvoje ežeras. Nuo siauro penkiolikos kilometrų ilgio ežero stuomens atsišakoja penkios atšakos, iš vandens kyla septynios salos. Jo krantai driekiasi apie aštuoniasdešimt kilometrų. Savitas Sėlių aukštumos kalvotas daubotas reljefas su Zaduojo ir Ilgio ežerais, Ilgelės ir Zaduojos protakomis. Žmogaus veiklos neliesta gamta išlikusi Vosynos miške.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Dusetų urbanistinis kompleksas, piliakalniai ir parkai. Dusetų miestelio vardas žinomas jau 13 a. Dusetose yra 18 a. pastatyta bažnyčia ir varpinė. Miestelio centre, Nepriklausomybės aikštėje stovi 1928 m. pastatytas nepriklausomybės paminklas (nugriautas 1952 m., 1989 m. atstatytas ir restauruotas), kalbininko, profesoriaus Kazimiero Būgos biustas. Netoli bažnyčios, skverelyje yra paminklas poetui Pauliui Širviui atminti. Antazavės miestelyje – 18 a. bažnyčia, varpinė ir vartai.   Muziejai. Dusetose veikia dailės galerija (K. Būgos g. 31 a. tel.8 385 56878), K. Būgos vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus (Vytauto g. 56, tel.8 385 56534, 56531). Netoli Sartų ežero, Gipėnų kaime yra lietuvių liaudies poeto, daugelio graudžių, liaudies dainomis virtusių eilėraščių autoriaus Antano Vienažindžio tėviškė, kurioje įrengtas memorialinis muziejus (tel. 8 690 50077). Senuose Antazavės dvaro rūmuose veikia Antazavės krašto visuomeninis istorijos muziejus (tel.8 385 41316).   Galimybės poilsiauti. Rekreacinės zonos Sartų regioniniame parke išsidėsčiusios prie Sartų ežero – Sartų paežeriai ties Baršėnais, Kalbutiškėmis, Kavoliais, Dusetų giria, Jaskoniškių mišku, Zalvės ir Zalvio ežerai su apyežeriais ir Didžiadvario hipodromas. Regioniniame parke yra 5 nemokamos poilsiavietės prie Sartų ežero bei poilsio namai, priklausantys AB “Rokiškio sūris”, AB “Rokiškio mašinų gamykla”, AB “Lietuvos energijos” Panevėžio elektros tinklai, UAB “Aukštaitijos vandenys”. Šiuose poilsio namuose nuomojamos valtys. Poilsis. Rekomenduojamos visos kaimo turizmo sodybos šalia šio regioninio parko.   Regioninį parką galima apžiūrėti keliaujant asfaltuotais keliais Obeliai-Zarasai, Daugailiai-Bradesiai. Prie plento Obeliai-Zarasai Antazavėje ir prie plento Daugailiai-Bradesiai prie Zalvės ežero yra pastatyti informaciniai stendai.   Pėstiesiems siūloma keliauti nuo Bradesių kaimo per Bradesių šilelį, per Marimantą ir Antazavės šilą iki Antazavės miestelio, aplankant Antazavės visuomeninį muziejų, bažnyčią, kapines. Iš Antazavės keliauti per šilą miško keliuku iki plento Bradesiai-Dusetos, pakeliui aplankant Pakačinės piliakalnį, partizanų žemines, pasigrožėti panorama, atsiveriančia nuo Velikuškių piliakalnio. Jaskoniškių miške įrengtas 1,4 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas (su 13 stotelių), Dusetų girioje – 2 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas (su 5 stotelėmis).   Vandens turistams ar šiaip mėgstantiems plaukioti valtimis, baidarėmis čia tikras rojus. Į Sartų ežerą, jo pietinę dalį, galima atplaukti Šventosios upe. Aplankius prie rytinės ežero atšakos prigludusius piliakalnius, 7-8 km ilgio pietvakarine atšaka vėl sugrįžtama į Šventąją. Į Sartų ežerą galima patekti ir Kriaunos upe nuo Obelių. Vandens turistai gali pasirinkti 1-4 dienų maršrutus. Sartų ir Zaduojo ežerai yra tinkami ir buriavimui.   Plaukiojant po Sartų ežerą, galima grožėtis puikia Dusetų panorama. Prie Zalvės ežero, užlipus ant Velikuškių piliakalnio, galima pasigrožėti atsiveriančiais nuostabiais vaizdais į Sartų ir Zalvės ežerus bei jų apylinkes.   Ant Sartų ežero kranto (anksčiau ant ledo), prie Dusetų miestelio, kiekvienų metų pirmą vasario šeštadienį vyksta populiariausios Lietuvoje žirgų lenktynės. Šventės ant Sartų ledo tradiciškai organizuojamos nuo 1905 m., tačiau žinoma, kad pirmosios jų buvo surengtos dar 19 a.   Geros sąlygos mėgėjiškai žūklei   - regioninio parko plotas 12107 ha, buferinės apsaugos zona - 580 ha; - 1 gamtinis rezeravatas, 10 draustinių (1 geomorfologinis, 1 urbanistinis, 2 botaninai - zoologiniai, 3 kraštovaizdžio, 3 hidrografiniai); - žemėnauda: - 29 % miškai; - 38,5 % žemės ūkio naudmenos; - 16,5 % 29 ežerai; - 7,1 % pelkės; - 2,2 % gyvenvietės; - 6,7 % kita; - Sartų ežeras: - 4 pagal dydį Lietuvoje - 1336 ha; - kranto linija 79 km (ilgiausia Lietuvoje); - giliausia vieta 21,9 m.; - didžiausias plotis 0,95 km; - didžiausias ilgis 14,78 km;          - reljefas: - aukščiausia vieta 162 m virš jūros lygio - Mielėnų geomorfologiniame draustinyje; - žemiausia vieta Sartų ežero vandens paviršius - 100 m viš jūros lygio; - saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai, rūšys, buveinės: - 4 gamtos paveldo objektai (medžiai), vienas jų, Bradesių ažuolas - gamtos paminklas; - 48 kultūros paveldo objektai(17 archeologinių, 7 architektūriniai, 2 želdynai, 10 istorinių, 9 memorialiniai, 3 dailės), 2 iš jų kultūros paminklai; - 120 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių (36 augalų, 34 grybų ir kerpių, 21 bestuburių, 3 varlaigyvių, 24 paukščių, 2 žinduolių); - 2 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų bendrijos (liekninis beržynas ir didysis plukenynas); - 15 Natura 2000 teritorijų, kuriose saugoma 19 Europos bendrijos svarbos buveinių tipų ir 6 augalų ir gyvūnų rūšys; - rekreaciniai objektai ir lankytinos vietos: - 3 pažintiniai takai, 12 stovyklaviečių, 4 atokvėpio vietos, 1 apžvalgos bokštas; - 3 muziejai, 1 dailės galerija; - 3 gamtos ir 48 kultūros paveldo objektai.