Ūdrų dvaras       Kelyje 3007  įsispraudęs tarp Vadaktų ir Vadaktėlių kiūkso Ūdrų dvaras. Rūmai, kurie pastatyti ant kalvos šonu į Nevėžį nugara į Svirnupį, mena kažkada buvusią dvaro šlovę. Ūdrų pavadinimą dvaras pradėjo naudoti XX a. pradžioje stengiantis išvengti painiavos, kurią kėlė penki dvarai, vienas šalia kito pavadinti vienu Vadaktų vardu. Iš bendrai atliktų darbų Vadaktų užutėkyje, galima spėt, kad kaimynai sugyveno draugiškai. Unisonu tvarkė savo mažą jaukią Vadaktėlių bažnytėlę, kurioje mišias laikė pats Tumas Vaižgantas. Pastarąjį regioną iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos kunigaikščio Augusto Stanislovo Ponetovskio gavo Peter von Biron, paskutinis Inflantų hercogas. Daugelis rašo, kad Bironas paliko ūkį seseriai Izabelei, kuri ištekėjo už Ivono Kopanskio. Peter von Biron turėjo tik vieną seserį Jadvyga Elžbieta Čerkasova (Biron), kuri ištekėjo už Rusijos medicinos kolegijos prezidento barono Čerkasovo. XIX a. antroje pusėje Mažųjų Vadaktų šeimininkas buvo Valerijonas Zaviša. Šiai giminei priklausė ir daugiau dvarų Panevėžio paviete. Linkavičių dvarą tvarkė Povilas, Slabados – Valerijus, o Jotainių ūkį valdė Kazimieras Zaviša. Šie dvaro rūmai sakyčiau iš visų Vadaktų dvarų turi ateitį. Kaimynystėje išlikęs, bet jau baigiantis sunykti Vadaktėlių dvaro rūmai, Vadaktų dvaro neliko, Leonardavos rūmų nebėra, o Ustronės liko tik klėtis. Zavišų giminė nuo seno žinoma Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (LDK). Pagal herbus išskiriamos kelios šios giminės šakos. Su Panevėžio kraštu labiausiai susiję Zavišos, turėję Zadoro herbą. Vėliau viena šio herbo bajorų atšaka įgijo Daugėlų pavardę. XX a. pradžioje Ūdrus įsigijo inžinierius Antanas Zaviša. 1902 m. dvare gyveno 10 žmonių. 1923 m. Ūdruose užfiksuoti 4 ūkiniai vienetai su 39 žmonėmis. Antanas Zaviša buvo vedęs Aliną Lappo. Jie užaugino du sūnus: Bogdaną ir Olesį. Dvarą paveldėjo Bogdanas, dirbęs Kaune žurnalistu. Olesis tuo metu gyveno Lenkijoje. 1940 m. nacionalizuojant dvarą, savininke nurodyta Celina Zavišienė. Ji turėjo 8č ha žemės. Dvaro sodyba palyginti neblogai išsilaikė pokario metais. Vertingiausi ansamblyje – eklektiniai rūmai, dviaukštis medinis svirnas ir fachverkinės konstrukcijos kumetynas. Deja, 1997 m. svirnas nugriautas. Neišliko ir ūkiniai pastatai. Parkas apleistas, atvirose erdvėse – piktžolėtas. Link Svirnupio – ganyklinė pieva. Iš 11 buvusių dvaro pastatų likę tik septyni.  Vadaktėliai – nykstantis kraštas: į du kartus per savaitę laikomas šv. Mišias susirenka vos dešimt ar dvylika tikinčiųjų. Laikas sustojęs. Medinė bažnytėlė ir pačiame šventoriuje esančios kapinaitės pagyvėja tik kelis kartus per metus. Penktą sekmadienį po Velykų vyksta Švento Jono Nepomuko atlaidai, pirmą rugsėjo sekmadienį žmones sukviečia Šventos Izabelės atlaidai.       INFORMACIJOS ŠALTINIS: www.nakacia.lt