Lentvario dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1596 metais. Vietovardis yra asmenvardinės kilmės, sietinas su Jono Litovaro Chrebtavičiaus, kuriam tuo metu priklausė dvaro valdos, antroponimu Litovaras (Litawor). Tikslių duomenų apie pirmuosius dvaro savininkus bei patį dvaro ansamblį nėra. XVIII a. dvaro savininku buvo Tomašas Sapiega, XIX a. pr. – N. Dambrovskis. 1819 m.– A. Lappo, Šachnos ir Hrinevičiūtės. 1848 m. dvaras priklausė Šachnoms. 1850 m. jį nusipirko grafas Juozas Tiškevičius (Józef Tyszkiewicz, 1830–1891). 1865-1866 m. jis ėmėsi statybų. Rūmai buvo trijų aukštų su plačiu privažiuojamuoju prieangiu fasade, aukštu bokštu su kreneliažu pietvakarių pusėje, o kitoje pusėje su žemesniu, dviejų aukštų sparnu. Po J. Tiškevičiaus mirties 1891 m. rūmus paveldėjo jo sūnus Vladislavas (Władysław Tyszkiewicz, 1865–1936). Didelis meno žinovas ir kolekcininkas sumanė rekonstruoti dvarą. Tai buvo padaryta iki 1899 m. Reprezentacinius rūmus pakeitė praktiškesni, kompaktiškesni, išryškintos neogotikinės formos rūmai. Prie jų pasodintas didelis parkas, įrengtas pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą.    ​   Paskutiniu dvaro savininku 1936 m. tapo Vladislavo Tiškevičiaus palikuonis grafas Eugenijus Tiškevičius, kuris dvarą valdė iki 1939 m. Nuo 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrė Lentvario kilimų fabriko (dabar „AB Kilimai“) administracija. 2007 m. dvarą įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Nuo to laiko jis stovi apleistas.   Nuotraukos Virtualią kelionę pradėkime nuo dvaro rūmų. Vėliau galėsime pasivaikščioti ir po Eduardo Andrė parką ir kitus dvarui priklausančius statinius. Dvaro rūmai, net apleisti ir ilgus metus niokojami vandalų ir vietinio jaunimo, nepraranda savo didybės ir žavesio. Dvaras iš šalies     Kitu kampu   Į dvarą užeiti – nesunku. Reguliariai savininkų užkalamas duris ir langus greitai per naujo pralaužia viduje gerti mėgstantis vietinis jaunimas. Kiek teko prie dvaro būti – vis atsiranda viena kita nauja skylė. Viduje – nebaigtų statybų atmosfera. Įėjimas ir laiptinė   Laiptinė   Prie laiptinės – sukrautos metalinės tvoros   Pirmo aukšto foje   Pirmo aukšto kambariai – tušti ir nykūs   Užkalti langai   Dar vienas langas   Tik vienas pirmo aukšto kambarys yra šiek tiek įdomesnis. Jame – gražiai išdažytos sienos, kėdės ir pianino likučiai. Kėdės   Pianino likučiai   Gražiai krintanti šviesa   Netoli nuo kambario – šoninė laiptinė. Ja galima pakilti į kitus dvaro aukštus. Laiptinė   Gražūs turėklai   Antrame aukšte – taip pat visiškai tuščia. Gipso papuošimai, sudėti į krūvą   Užmūryti apvalūs langai   Welcome to my home   Kitos antro aukšto patalpos – tuščios ir nuniokotos. Durų arka   Užkaltas antro aukšto langas   Dar viena arka, prie pat laiptinės   Didžioji patalpa – pačiame dvaro centre   Trys langeliai – užkalti   Ko gero, įdomiausia dvaro vieta – bokštas, į kurį galima užlipti gražiais sraigtiniais laiptais. Sraigtiniai laiptai   Turėklai   Žiūrint iš viršaus   Bokšto viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštas iš aikštelės   Greta esantis kilimų fabrikas   Užlipti į patį bokšto viršų – šiek tiek sudėtingiau, tenka pasinaudoti kopėčiomis ir laipiojimo sugebėjimais. Pačiame bokšto viršuje – vandens rezervuaras, o virš jo – dar viena patalpa. Bokšto viršuje   Bokšto špilius, iš vidaus   Dvaro parkas Dvaro parkas, kadaise sukurtas žymaus prancūzų architekto Eduardo Andre, nusipelno atskiro paminėjimo. Čia puiki vieta pasivaikščioti šiltą vasaros dieną – būtent todėl, lankytojų čia niekada netrūksta. Vandens bokštas   Dvaro parko reljefas   Dirbtinė ola   Kriokliukai   Užšalęs vanduo   Dvaro pastatai Dalyje Lentvario dvaro pastatų dabar gyvena žmonės. Visa kita – stovi apleista. Dabar čia gyvena žmonės   Šis pastatas – aptvertas ir saugomas   Nuo gatvės pusės   Ledainė “Riviera”. Įėjimą prilaiko du atlantai   Iš kitų dvaro pastatų dabar beliko tik griuvėsiai. Arklidės   Užkalti arklidžių langai   Dar vienas pastatukas   Griuvėsis     ŠALTINIS: www.pamirsta.lt