Kauno marių regioninis parkas Kauno marių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis; išsaugoti unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Lietuvos liaudies buities muziejų. Kauno marių regioninio parko direkcija Kauno marių regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Kauno marių regioninio parko direkcija. Kauno marių regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Svarbiausias Kauno marių regioninio parko akcentas yra marios, atsiradusios 1959 m. užtvenkus Nemuną. Marių dugnu virto didelė dalis slėnio, vanduo užliejo 6350 ha. Prieš užliejant šį žemės plotą į aukštesnes vietas buvo iškelti kaimai ir vienkiemiai. Iš dabartinės marių teritorijos buvo iškelta 721 sodyba. Svarbiausios gamtos vertybės.didžiosios atodangos, užlietos Nemuno intakų žiotys, įlankos virtusios tikrais fiordais, prie marių prigludusios sengirės (Rumšiškių, Dabintos miškai) su turtinga augalija ir gyvūnija, ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių – populiacija, pelkėjančių tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiais. Mariose perėjimo ir migracijų metu aptinkami beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščiai. Nuo Pakalniškių piliakalnio iki Girionių gyvenvietės plyti vienas iš didžiausių ir turtingiausių rūšine sudėtimi Lietuvoje Girionių miško parkas. Arlaviškėse garsusis Kadagių slėnis, kuriame auga įvairios paprastojo kadagio formos. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės. Gilią senovę mena Pakalniškių, Lašinių, Samylų, Vieškūnų, Dovainonių piliakalniai bei Dovainonių/Kapitoniškių, Maisiejūnų/ Surgantiškių pilkapynai. Pažaislio vienuolyno ansamblis – 17 a. Lietuvos baroko perlas. Ansamblio branduolys – bažnyčia – originalus kūrinys su fasade dominuojančiu šešiakampiu kupolu, kampiniais bokštais. Ansamblio pastatuose apie 140 įvairaus didumo freskų. Be bažnyčios pastatų kompleksą sudaro šventieji vartai, forestorius, vienuolynas, eremitų nameliai, varpinė, oficinos, ūkiniai pastatai, didieji vartai. Šis vienuolyno ansamblis vienas vertingiausių Rytų Europoje. Muziejai. Lietuvos liaudies buities muziejuje, įkurtame 1966 m., saugomi ir eksponuojami 18 a. antrosios - 20 a. pirmosios pusės Lietuvos kaimų, miestelių ir sodybų statiniai, jų eksterjero ir interjero elementai. Muziejus, užimantis 175 ha, suskirstytas sektoriais pagal Lietuvos etnografinius rajonus (Dzūkija, Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija), perteikiant regionų kaimų ir miestelių savitumus, būdingas sodybas. Pastatuose įrengtos ekspozicijos atspindinčios Lietuvos valstiečių bei miestiečių buitį, darbus, tradicijas. Muziejuje rengiamos tradicinės kalendorinės šventės, folklorinių ansamblių koncertai, parodos. Palemone, įsikūręs žymios lietuvių poetės Salomėjos Nėries memorialinis muziejus. Galimybės poilsiauti. Rekreacinės parko zonos – žemutinė Kauno marių dalis bei marių akvatorija į pietus nuo Rumšiškių, Pažaislio, Amalių-Palemono, Jakštonių, Karčiupio, Grabuciškių, Rumšiškių, Kapitoniškių – Dovainonių, Girionių miško parkai, Žiegždrių, Viršužiglio ir Arlaviškių miškai. Daugiausia tinkamų poilsiauti bei maudytis pakrančių yra žemutinėje marių dalyje – Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabuciškėmis, Girionimis. Pasistatyti palapinę ar susikurti laužą galima Duobakalnio ir Samylų stovyklavietėse, Laumėnų, Rumšiškių, Girionių, Gastilionių poilsiavietėse arba pasirinkite sodybos nuoma. Puikūs reginiai į marias, miškus ir sudėtingą reljefą atsiveria nuo Dovainonių, Vieškūnų piliakalnių, Žiegždrių, Mergakalnio, Arlaviškių bei Neveronių įrengtų apžvalgos aikštelių. Įspūdingas, sienomis dunksančias atodangas geriausia apžvelgti plaukiant Kauno mariomis. Migruojančius paukščius, trumpam stabtelėjusius pailsėti ir pasimaitinti, patogiausia stebėti nuo aukštų Kauno marių krantų. Norintiems daugiau sužinoti apie gamtą Kauno marių regioniniame parke siūloma keliauti Pakalniškių pažintiniu taku (ilgis beveik 3 km), Žiegždrių mokomuoju taku (ilgis 1,6 km), pėsčiųjų trasomis: Girionys – Laumėnai – Žiegždriai, Rumšiškės – Kapitoniškės – Dovainonys, Vieškūnų piliakalnis – Lakštingalų slėnis. Dviračiais galima pasivažinėti po Pažaislio miško parką. Automobiliais galima keliauti šiais maršrutais: Vaišvydava – Girionys – Samylai – Arlaviškės (ilgis 24 km), Rumšiškės – Dovainonys – Kruonio HAE (ilgis 15 km). Žirgais galima pajodinėti Lietuvos liaudies buities muziejuje, o kas nori visą muziejaus ekspoziciją aplanko važiuodami brička. Kauno marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje mėgstantiems buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis. Pakeliauti Kauno mariomis ir pasigėrėti ardomais krantais galima keleiviniais pramoginiais laivais “Nemunas” ir “Algirdas”, kuriuose vienu metu gali plaukti iki 150 žmonių”. Buriuotojai renkasi Kauno “Žalgirio” jachtklube. Čia organizuojami pramoginiai plaukiojimai jachtomis, kateriais, mokoma buriuoti. Kiekvienais metais jachtklubas rengia įvairias būriavimo varžybas ir regatas. Marios labai turtingos žuvimis, žvejojama tiek vasarą, tiek ir žiemą. Gausu kuojų, ešerių, plakių, karšių, starkių, lynų, lydekų ir kitų vertingų žuvų. Žvejus neretai pradžiugina sazanai, šamai. Čia be laimikių neliks ir plūdinės, ir dugninės meškerės mėgėjai, nebus nuskriausti spiningautojai, žiemą traukdami žuvis nesušals poledyninės žūklės mėgėjai. Pamario miškuose galima grybauti ir uogauti. Šaltinis: www.vstt.lt Šaltinis: www.vstt.lt