Bulakavo dvaras     Bulakavo dvaras yra Lazdijų rajone, Bulotiškės kaime. Ne taip lengva buvo surasti jį, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio pažiūrėjus į žemėlapį. Pravažiavau pro keliuką į dvarą gal kokius keturis kartus. Jau buvau be prarandąs viltį. Kadangi sodyba yra nuošaliau nuo pagrindinio kelio, jį sunku įžiūrėti, dar užstoja kalva apaugusi parko medžiais. Iš tolo atrodė kaip ūkininko sodyba tarp arimų, o visur karaliavo ruduo ką tik nuplėšęs medžių rūbą. Vos alsuojantis tokie dvarai vėlyvą lapkritį tikra idilė. Niūrūs pastatai be gyvybės ženklų, rudas žemės paklotas papuoštas krentančiais nuo medžių gelsvai raudonais lapais. Kaifas. Plukiausi beieškodamas dvaro ir tik geriau įsižiūrėjęs pro medžių šakų raizgalynę pradėjau įžvelgti savo ieškomo objekto kontūrus. Navigatorius ne ką tegalėjo pagelbėti, vis tvirtino, kad atvykau į savo paskirties vietą, o apsidairiau, aplink vien suarti laukai. Jei kas bandytų aplankyti dvarą, galiu pasakyti, kad rasti jį nėra sudėtinga. Nuo Rudaminos įvažiavus į Aštriąją Kirsną, už pirmo gulinčio policininko sukam į pirmą keliuką kairėje. Važiuoti reikia Dzūkų gatvę pro mokyklą, kol pasibaigs asfaltas, toliau apie porą kilometrų reikia bildėti žvyrkeliu. Dvaras yra dešinėje pusėje, atokiau nuo kelio, kaip orientyras matosi kišantis vandens bokštas virš parko medžių.   1550 m. dvaras priklausė Felicijui Bulhakai, nuo kurio pavardės prilipo dvaro pavadinimas. Sodyba taip pat buvo vadinama Bulhakowsk, Bulokiškės, Bulotiškės. Čia Bulhakai susilaukė dviejų vaikų Vladimiro ir Terėsės. Po dešimties metų 1560 m. Felicijus  mirė šiame dvare. Turtą toliau valdė sūnus Vladimiras su žmona Selina Skanderberg ir čia 1565 m. susilaukė paskutinio iš Bulhakų Bulakavo dvaro paveldėtojo, Vladimiro Vitalio Bulhako. Dvaras porą šimtmečių, apytikriai iki XVIII a. pabaigos priklausė Narušiavičiams. Pirmieji čia apsigyveno Stanislovas ir Ona Sapiegaite Naruševičiai. Apie 1800 m. dvarą nusipirko Juozapas Tadas Karenga. Bulotiškėse jis perstatė medinį palivarko pastatą į klasicizmo stiliaus rūmus tokiu būdu pakeldamas jo prestižą iki dvaro lygio. Tuo metu šiai šeimai priklausė ir Aštriosios Kirsnos dvaras. Mirus Karengai turtas atiteko keturiems sūnums. Tuomet dvarai įgavo autonominį statusą, kadangi perėjo keliems savininkams. Bulotiškės sodybą nesėkmingai  valdė sūnus Stanislovas Karenga, kadangi jau 1880 m. dvarą iš varžytinių nusipirko Arnoldai. Po pastarųjų dar truputi čia pasitrynė Bergermanai. Po Pirmojo pasaulinio karo iki dvaro nacionalizacijos 1940 m. jis buvo Gavronskių žinioje. Metams bėgant šioje vietovėje susiformavo trys dvarai: Bulakava, Novaradziškės ir Aštrioji Kirsna.   Sodyba visai negyvenama, nebyli stūkso užkaltais langais. Ramybė. Bulakavo dvaro sodyba nepanaši į daugelį klasicizmo epochos kompleksų savo išskirtiniu išplanavimu. Jis tarsi sudaro urbanistinio stiliaus uždarą aikštę. Ūkiniai trobesiai ir kiti pastatai atsisukę veidu į dvaro centrą, tai yra rūmus. Labiausiai akį traukia neįprastų formų oficinos pastatas. Tarsi Tadas Karenga, dvaro savininkas, sumažinęs mastelį stengėsi atkartoti Aštriosios Kirsnos rūmų pastatą. Toks pats neįmantrus stačiakampis kubas su keturių kolonų portiku. Galima tik spėti, kad Bulakavo dvaro rūmų pastatą taip pat puošė panašus portikas. Turbūt jis tiesiog buvo nugriautas per pastato rekonstrukciją. Stebint buvusių Bulakavo dvaro savininkų sąrašą aiškėja, kad palivarkas buvo sudėtinė Aštriosios Kirsnos dvaro dalis, kol turtas buvo vienose Tado Karengos rankose. Vėliau nupirkę Aštriosios Kirsnos ir Bulokavo dvarus Gavronskiai taip pat apjungė kapitalą. 1960 m. keičiant dvaro pastatų paskirtį, pasireiškė tikras tarybinių architektų barbarizmas, rūmai rekonstrukcijos eigoje buvo neatpažįstamai subjauroti, kiek geriau išsilaikė tik oficina. Šioje Dzūkijos vietoje, palyginti nedideliais atstumais išsidėstę keturi įdomus dvarai. Rudaminos, Aštriosios Kirsnos, Bulakavo ir Budviečio.     Bulakavo dvaro šeimininkų šeimos herbai         SITUACINIS PLANAS     Oficina 8 - Rūkykla 9 - Pagrindiniai rūmai 10 - Gyvenamasis namas 14 - Rūsys 15 - Antrieji rūmai 19 - Tvartas       INFORMACIJOS ŠALTINIS: www.nakacia.lt INFORMACIJOS ŠALTINIS: www.nakacia.lt