Bartininkų dvaras ( Marijampolės Apskritis)     Vienas labiausiai išprususių Abiejų Tautų Respublikos veikėjas, didelis reformatorius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas ir karališkųjų ekonomijų administratorius Antanas Tyzenhauzas 1768 m. Bartininkuose įkūrė dvarą. Viešpatie, ar ne per daug titulų prirašiau vienam asmeniui? Bartininkų dvaras priklausė Alytaus ekonomijai, kurią sudarė trys sritys – Alytaus, Bartininkų ir Ščebros.  Didysis kombinatorius pradėjo tvarkytis taip, kaip ir priklauso žmogui, kurio gyslomis teka vokiškas kraujas. Pagal rinkos poreikius pradėjo modernizuoti dvarą, pastatė audimo cechą ir metalo liejyklą.  1780 m. Antanas Tyzenhauzas buvo nušalintas iš pareigų nespėjęs įgyvendinti visų savo sumanymų. Spėju, kad įtakos šiam sprendimui galėjo turėti jo vokiškos kilmės šaknys. Prieš keletą metų įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalinimas. Į  šias žemes pretendavo Prūsijos Karalystė. Nušalinus Antaną, nutiko tai kas ir turėjo nutikti, Alytaus ekonomija pradėjo smukti netekusi “raišo vokiečio”. Dar užimant ekonomijų valdytojo pareigas Antanas Tyzenhauzas paskyrė 3 valakus žemės ir pinigų mūrinės bažnyčios statybai. Pradėta statyti bažnyčia 10 metų stovėjo be lubų ir stogo. Panašiai ji atrodo ir dabar: kaip pradėjo maldos namai savo kelią, taip ir pabaigė. Iš A. Tyzenhauzo  dvaras perėjo kunigaikščiui Vincentui Puzinai. Bartininkų dvaro sodybos administratorius kunigaikštis Vincentas Puzinas 1790 m. baigė Antano pradėtą statyti bažnyčią. Besitraukiant frontui, 1944 m. bažnyčia buvo labai stipriai apgriauta ir sudeginta. Jai atstatyti sovietų valdžia leidimo nedavė. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, Užnemunė atiteko Prūsijos karalystei. Prūsai tuojau čia įvedė savo tvarką. Pagal panaudos sutartį su Prusais, dvarą toliau tvarkė Vincentas Puzina. Bet neilgai. Prūsijai pasidavus Napoleonui Bonapartui, su prancūzais atėjo ir nauja tvarka. Bartininkų dvaras jau turėjo ir naują šeimininką, tai Bernardą Sivickį.  Iš paskutiniojo savininko dvarą perėmė Felicianas Godlevskis. Šeimininkų kaita tarsi koks bėgimas su estafetemis. Po nepavykusio 1831 m. sukilimo dvaras iš Godlevskio buvo sekvestruotas ir padovanotas rusų armijos generolui Georgijui Nestcui, bet jis dvarą greitai perleido savo sūnui. Tarpukariu Bartininkų dvaras buvo valdomas Gerlachų giminės. Toks dvaro pavadinimas vietinių buitinėje šnekoje išliko iki šių dienų. XX a. pradžioje dvarui priklausė apie 1800 ha. žemės. Iki žemės reformos dvaras priklausė dvarininkui Jarlakai, kuris valdė jau tik 530 ha. 1923 m. žemės reformos dieną dvare buvo 33 ūkiai, su 144 gyventojais. Po dvaro porceliacijos Jarlakai buvo atmatuotas 80 ha žemės sklypas, bet jis jo atsisakė ir išvyko į Virbalį. Rūmuose, kad nestovėtų dykai, buvo įrengta girininkija. Pokario metais Gerlacho rūmuose buvo įsteigtos dvi klasės, antrame aukšte įrengti mokytojų butai. Mokykla veikė iki 1977 m., o mokytojai dvarininkavo iki 1982m. Pastatas labai prastos būklės,  stogas įgriuvęs. Diagnozė –  pasmerktas.