Aukštadvario regioninis parkas     Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti ypač vertingą gamtos požiūriu Aukštadvario kalvyną su Verknės ir Strėvos ežeringais aukštupiais; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų – unikalų Aukštadvario miestelio urbanistinį kompleksą (bažnyčią ir vienuolyno kompleksą, parką su želdiniais ir pirmąja Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinių sistema, hidroelektrinę, Aukštadvario piliakalnį bei Kartuvių kalną), Bagdanonių hidroelektrinę su protakomis, Lavariškių, Mošos, Pamiškės, Žuklijos ir Strėvos piliakalnius.   Aukštadvario regioninio parko direkcija Aukštadvario regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Aukštadvario regioninio parko direkcija. Vaizdingi ežerai, apsupti šimtamečių šilų, nuo seno traukia lankytojus. Svarbiausios gamtos vertybės. Mergiškių – Aukštadvario kalvyno miškingas kraštovaizdis su Gedanonių kalnu (aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta), Verknės ir Strėvos upių ištakos ir raiškūs slėniai, dubakloniuose tyvuliuojantys skaidrūs ežerai (jų parke apie 80), Lietuvos duobių ,,karalienė“ – 40 m gylio Velnio duobė, termokarstiniai ežerai, paslaptingas Nikronių akmuo, Ustronės riedulynas, Vilkokšnio ežero dubaklonis, Spindžiaus ir Strėvos gražūs miškai.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės. Lavariškių, Mošos, Pamiškės, Žuklijų ir Strėvos piliakalniai, Drabužininkų, Lauzgenių, Mošos, Lavariškių, Strėvos ir kt. pilkapiai, savitas Aukštadvario miestelis (bažnyčia ir Domininkonų vienuolyno kompleksas, dvaro parkas su poeto A. Mickevičiaus ąžuolu ir pirmaisiais Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkiniais, hidroelektrinė, gynybinis Aukštadvario piliakalnis, Kartuvių kalnas), Bagdanonių hidroelektrinė su protakomis, ,,karališkasis“ vieškelis, alko akmenys ir šaltiniai, dvarvietės, kaimai.   Galimybės poilsiauti. Rekreacinės teritorijos: Aukštadvario HE tvenkinio didžioji dalis, Skrebio, Sienio paežerė, Vilkokšnio ežero kojos įlankos šiaurinė pakrantė, Pakojaus ežeras, apie Šamuko ežerą, šiaurės vakarinė Drabužio ežero pakrantė, šiaurinė ir rytinė Ungurio ežero pakrantės, pietinė Aukšlinio ežero pakrantė. Stovyklavietės įrengtos prie Stankos ežero Strėvos km. ir prie Aukštadvario HE tvenkinio. Taip pat rasite ir privačių asmenų, kurie gali pasoūlyti sobybos nuoma.   Pėsčiomis galima keliauti 5 pažintiniais takais, dviratininkamstinkami maršrutai: „Žaliasis takas”, „Po Aukštadvario miestelį”, „Pro Velnio duobę”, ,,Pro sakralinius šaltinius“. Rengiamas dviračių takas Aukštadvaris – Strėva ir aplink Vilkokšnio ežerą. Baidarėmis galima plaukti Verknės aukštupiu nuo Vilkokšnio ežero rytinės pakrantės, kur įteka Verknė, iki Aukštadvario hidroelektrinės. Žiemą po Strėvos apylinkes organizuojami žygiai slidėmis.   Šaltinis: www.vstt.lt .