Aštriosios Kirsnos dvaras     Aštriosios Kirsnos dvaras yra vos už 8 kilometrų į šiaurę nuo Lenkijos-Lietuvos sienos, tai vienas didžiausių kompleksų Lietuvoje. Jis išsidėstęs ant Kirsnos upelio kranto, kuris kažkada buvo pasienio ruožas tarp  jotvingių ir lietuvių genčių. Anot Vinco Pietario 1900 m. parašytame romane “Algimantas” toje vietoje legendinis kunigaikštis Algimantas pastatė pilį. Pirmasis dokumentas užsimenantis apie Aštriosios Kirsnos dvarą datuotas 1536 m. kai jis priklausė Bagdonui Bielkai. Po to dvarą valdė Benešas Mlinskis. Vėliau jį po savo sparnu priglaudė karaliaus ir 1580 m. Zigmantas Vaza dovanojo dvarą Kijevo kaštelionui ir Lubecko seniūnui Povilui Sapiegai. Čia, netoliese, Bulotiškės dvare įsikūrė ir Povilo žentas Stanislovas Narušiavičius su žmona Ona Sapiegaite. Vėliau Bulotiškes palivarkas perkrikštytas Bulokavos dvaru. Dėl finansinių sunkumų Sapiega greitai atsikratė dvaro parduodamas jį Romanui Praževskiui. Vėliau savininkai keitėsi vienas po kito. Jais buvo Masalskiai ir Lukoševičiai, Nuo 1755 m. šeimininkų kaita sulėtėjo, į dvarą atsikraustė kauneckas Juozapas Tadas Karenga, kuris apsigyveno mediniame, dviejų aukštų dvaro name. Karengai nusipirkus Aštriosios Kirsnos dvarą, jam taip pat atiteko palivarkas Bulotiškėse. Kai Juozapas Tadas Karenga mirė Bulotiškės dvare, visas turtas perėjo jo keturiems sūnums. O jau nuo XIX amžiaus vidurio dvarą valdė  Gavronskių šeima. 1846 m. seimo narys Vincentas Gavronskis (šeimos herbas”Rola”) vedęs Ona Višnievska (šeimos herbas “Trzaska”) valdė keturis dvarus – Čičkų, Paežerių, Šūklių ir Aštriosios Kirsnos  kurių bendra vertė buvo 253 000 rublių. 1846-1864 m. šie dvarai buvo paskirstyti tarp šeimos narių. 1864 Vincento Gavronskio  sūnūs – Viktoras ir Žigimantas tapo didžiausiais žemvaldžiais Kalvarijos rajone. Jų žinioje buvo apie 11 688 margų žemės plotas, arba 6428 hektarai.   Žygimantas Gavronskis buvo vedęs Nataliją iš Oginskių (šeimos herbas “Oginiec”)  gyveno Aštriosios Kirsnos dvare. Tikėtina, kad tai jis vietoj senų medinių rūmų, pratęsdamas tėvo pradėtus darbus, pastatė mūrinius neoklacisizmo stiliaus rūmus, kurie išliko iki mūsų dienų. Tai dviejų aukštų pastatas, padengtas plokščiu keturšlaičiu stogu kuris šiuo metu yra dengtas eternitu. Frontinį fasadą puošia trikampio formos portikas kurį laiko keturios kolonos. Portikas be jokių įmantrių papuošimu padengtas dvišlaičiu stogu. Pastato aukštus į lygias dalis dalina kuklus karnizas, stačiakampiai langai be jokių dekoratyvinių papuošimo elementų. Kuklus pastatas. Kartu su rezidencija dvare buvo 17 gyvenamųjų ir komercinių pastatų, kurie sudaro rūmų kompleksą išsidėsčiusi 19 ha. plote kartu su parku. Dešinėje rūmų pusėje  įsikūręs ūkinis sektorius, o kairėje – virtuvė, alaus darykla išsiskirianti iš kitų pastatų aštunkampiais bokštais, arkinėmis sienelėmis iš raudonų plytų. Ant kelio, vedančio į kiemą , dvaro vakarinėje pusėje iš raudonų plytų ir lauko akmenų buvo pastatyti keli ūkiniai pastatai ( malūnas, klėtis , tvartas , svirnas ) . Jie sudaro kompaktišką kompleksą , dominuoja laikrodžio bokštas. Didelis parkas supa rūmų kompleksą iš rytų ir šiaurės. Jis užima apie 6 ha ploto ir yra įsikūręs kalvotoje vietovėje per kurią teka Kirsnos upelis. Yra keletas tvenkinių sujungtų kanalais, sudaro gerą įspūdį , nors matomas tarybinio ūkio paliktas pėdsakas. Paskutiniai iš Gavronskių šeimos  gyvenę Aštiosios Kirsnos dvare buvo Žigimanto sūnus Vladimiras Gavroskis su žmona Ona iš Komarų giminės (šeimos herbas “własnego”). Bet jie pagrinde gyveno Paežerės dvare prie Vilkaviškio ir daugiau rūpinosi Aštiosios Kirsnos dvare užaugintos produkcijos pardavimais ir finansine veikla. 1910 m. Aštriosios Kirsnos dvaras buvo paduotas Krinskių šeimai, kuri savo ruožtu,  po dvejų metų , perpardavė dvarą  Balinskiams. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui prasidėjo dvarų porceliavimo vajus. Dvarui buvo palikta 150 margų, tai apie 60 hektarų žemės sklypas. Per 1927-1944  metus rūmuose buvo įkurdinta žemesnioji žemės ūkio mokykla.   Po Antrojo pasaulinio karo Aštriosios Kirsnos dvare buvo įsteigtas tarybinis ūkis, o puošniuose rūmuose įsikūrė raudonieji savchozo dvarininkai. Šiuo metu dvare tvarkosi Gavronskių , Krinskių ir Balinskių palikuonys Naglis ir Nerijus Narauskai , kurie bando atkurti dvaro originalų vaizdą. Rūmai vis dar laukia renovacijos , tačiau kai kurie ūkiniai pastatai jau buvo renovuoti. Taip pat vyksta didelio masto  parko atgaivinimo darbai. Naujieji savininkai ketina panaudoti  dvarą ir turizmo reikmėms, kur pagrindinis akcentas būtu jojimo pamokos ir  jodinėjimas hipodrome.          SITUACINIS PLANAS   Rūmai 2 - Oficina 3 - Virtuvė 4 - Ledainė 5 - Spirito varykla 6 - Tvartas 7 - Tvartas 8 - Tvartas 9 - Kalvė 10 - Spirito sandėlys 12 - Namas su bokštu 13 - Kumetynas 14 - Kumetynas 15 - Grūdų sandėlys 16 - Arklidė 17 - Kluonas 18 - Šikšniaus namas 19 - Sodininko namas     Aštriosios Kirsnos dvaro šeimininkų šeimos herbai     INFORMACIJOS ŠALTINIS: www.nakacia.lt