Anykščių regioninis parkas     Anykščių regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti vertingiausius Anykščių krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Anykščių regioninio parko nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Šventosios slėnį su senvagėmis, eroziniais atragiais ir raguvomis, Kurklių eroziniu cirku, Anykščių šilelį su Šventosios salpinėmis pievomis ir Budragaidžio liūninio tipo ežerėliu, Rubikių–Mūšėjaus ežeryną su salomis, Anykštos ir Virintos senslėnius, Storių takoskyrinį moreninį masyvą; išsaugoti kultūros vertybes, iš jų Šeimyniškėlių, Liudiškių, Piliakalnio, Buivydų, Bijeikių piliakalnius, Burbiškių dvaro sodybos, Anykščių senamiestį.   Anykščių regioninio parko direkcija Anykščių regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Anykščių regioninio parko direkcija. Anykščių regioninis parkas įsteigtas vertingiausiems Anykščių krašto gamtiniams ir kultūriniams kompleksams bei objektams išsaugoti. Garsus jis A. Baranausko aprašytuoju Anykščių šileliu, pasižymi kultūros paveldo, susijusio su Lietuvos literatūros klasikų gyvenimu, savitumu ir gausa.   Svarbiausios gamtos vertybės: Vaizdingi Šventosios ir į ją įtekančių Elmės, Variaus, Marčiupio, Šlavės ir kitų upelių slėniai su senvagėmis, salpinėmis pievomis, eroziniais atragiais ir raguvomis, Kurklių eroziniu cirku, Rubikių-Mūšėjaus ežerynas su salomis, Anykštos ir Virintos senslėniai, Storių takoskyrinis moreninis kalvų masyvas. Dešiniajame Šventosios šlaite, kiek žemiau Virintos upės žiočių yra apie 30 m aukščio Vetygalos atodanga (Žėbos kalnas). Tai unikali atodanga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio. Svarbios ir kitos atodangos: Variaus, Daumantų, Abromiškio Šilelių, Vildžiūnų (Virintos), Gylių. Dešiniajame Šventosios krante netoli Ilgio ežero tyvuliuoja 0,7 ha ploto šaltiniuotas Karalienės liūnas.   Puntuko akmuo – antras pagal dydį Lietuvoje. Jo aukštis-5,7 m, plotis-6,7 m, ilgis-6,9 m, svoris 265 tonos. Jis tapęs legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno įamžinimo vieta. Šalia - A. Baranausko aprašytieji Šventieji ąžuolai. A. Baranausko išgarsintas Anykščių šilelis tai abipus Šventosios besidriekiantis pušynas, išvagotas grakščių upeliukų: Marčiupio, Piktupio, Šlavės, Išplėtravio, Vingerkštynės. Pietiniame Anykščių šilelio pakraštyje – slėpiningasis Budragaidžio ežerėlis. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Anykščių senamiestis vertingas senąja planine struktūra. Anykščių neogotikinė Šv. Mato bažnyčia, statyta 1899 – 1909 m., – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Tai aukščiausia dvibokštė bažnyčia Lietuvoje. Bokštai siekia 79 m aukščio.   Regioniniame parke gausu piliakalnių, kurių garsiausias – Šeimyniškėlių (Vorutos). Šį, vieną didžiausių ir įspūdingiausių Aukštaitijos piliakalnių supa du gilūs slėniai, kuriais teka Vorelio ir Volupio upeliai. Ant jo galėjusi stovėti karaliaus Mindaugo pilis. Ne mažiau patrauklūs akiai Liudiškių, Piliakalnio, Buivydų, Bijeikių piliakalniai.   Burbiškio dvaras, įtrauktas į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą, – vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmų ansamblis statytas 19 a. pab. Greta angliško planavimo beveik 5 ha ploto parkas. Įdomi technikos paminklo siaurojo geležinkelio su jam priklausančiomis stotimis atkarpa iki Rubikių ežero.   Muziejai. Poeto vyskupo Antano Baranausko (1835-1902 m.) klėtelė – pirmas memorialinis muziejus Lietuvoje, liaudies architektūros paminklas. Regioniniame parke ir rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio (1882-1957 m.) namas, rašytojos Bronės Buivydaitės (1895-1984 m.) namelis prie Šaltupio, rašytojo Jono Biliūno (1879-1907 m.) tėviškė.   Už 6 km nuo Anykščių esantis unikalus Arklio muziejus – vienintelis Lietuvoje, 1987 m. įkurtas agronomo prof. Petro Vasinausko iniciatyva. Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Jono Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos.Niūronyse Aukštaičių etnografinėje sodyboje žiemą įgyvendinama edukacinė programa – moksleiviai supažindinami su lietuviškomis tradicijomis, šventėmis.   Galimybės poilsiauti. Poilsiui skirtos teritorijos į pietus nuo Anykščių ir prie Kavarsko vandens saugyklos, Niūronių kaimas, Rubikių ežeras. Prie Šventosios upės įrengtos 7 stovyklavietės, 2 poilsiavietės ir 2 paplūdimiai. Prie Rubikių – Mūšėjaus ežerų 9 stovyklavietės, iš jų dvi privačios ir kitų kaimo turizmo sodybų nuoma.   Regioniniame parke yra 3 autoturizmo trasos – „Anykščių šilelis“, „Rubikiai“, „Anykščių regioninis parkas“.   Pėsčiųjų – dviračių turistinės trasos sudaro sąlygas betarpiškai pažinti regioninio parko vertybes. Direkcija teikia informaciją apie dviračių trasas bei lankytinas vietas.Yra 5,5 km ilgio Šventosios takas, prasidedantis Anykščiuose ir besitęsiantis iki Puntuko.   Siaurasis geležinkelis kviečia į užsakomąsias keliones keleiviniais vagonais, vagonais restoranais, motodrezinomis, dviračiais ant bėgių bei aplankyti muziejaus ekspoziciją.   Šventoji, jungianti Gražutės, Sartų ir Anykščių regioninius parkus, yra labai patraukli vandens turistams. Baidarėmis ir valtimis galima keliauti Rubikių – Mūšėjaus ežerais. Prie Rubikių ežero yra valčių nuomos punktas. Ežeras tinka buriavimui.   Niuronių Arklio muziejuje galima pajodinėti ir pasivažinėti žirgais – ir ilga kaimo gatve, ir romantišku Žirgo taku (12 km trasa), paglostyti poniuką ar asilą, įsigyti suvenyrų žirgo tema. Žvejų mėgėjų tarpe vienas labiausiai žinomų ežerų yra Rubikių ežeras, žvejojama ir Šventosios upėje.   Anykščiuose ant Kalitos kalno veikia kalnų slidinėjimo trasa. Šios trasos ilgis 180 m, aukščio skirtumas 40 m. Kalno šlaite veikia keltuvas. Slidinėjimo trasos: prie Liudiškių kalvos ir Pašventupio kaime, prie Žemės ūkio mokyklos.   Šaltinis: www.vstt.lt