Antašavos dvaras Iki XVII a. antros pusės vietovės pavadinimas Papyvesis , kaip ir daugelio Lietuvos vietovių, vardą gavo nuo upės Pyvesos, tekančios per šią teritoriją. Dabar miestelis  vadinasi Antašava. Vietovardis įgavo naują pavadinimą nuo bajorų Antašauskų giminės, kuri 1792 metais įsigijo dvarą iš bajoro Jono Liutkevičiaus. Ši bajorų giminė turėjo “Dolivos ” herbą, bet tai buvo smulkus bajorai nelabai pasižymėję aukštais postais. Taigi Papyvesius 1791 m. Liutkevičiai  nusipirko iš bajorų Počobutų. Vienas iš Počobutų, Martynas baigė Gardino jėzuitų kolegiją. Jėzuitas nuo 1745 m. Nuo 1764 m. Vilniaus akademijos matematikos ir astronomijos profesorius.  Počobatai žemes paveldėjo iš Choinovskių 1779 m. Choinovskių šeimininkavimas užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose, 1595 m. paminėtas ir dvaras. Taigi grįžtant prie Antašauskų, kurie dvare gyveno iki 1888 m. kai Kazimieras Antašauskas dvarą pardavė valstiečiui S. Šimoniui, kuris tais pačiais metais jį užstatė Vilniaus žemės bankui.  Antašavos dvaras atspindėjo klasikinį medinio dvaro vaizdą, o naujuosius mūro pastatus 1809–1810 m. dvaro savininko Hiacinto Antašauskio užsakymu suprojektavo Mykolas Angelas Šulcas. Rūmai klasicizmo stiliaus, stačiakampio formos, dviaukščiai. Dengti keturšlaičiu stogu, o jo viduryje – platus kaminas. Fasade vienodais tarpais išdėstyti langai ir nišos, kampuose – mentės. Pirmojo aukšto langai su apvadais. Retas atvejis, kai klasicizmo stiliaus rūmai Lietuvoje neturi kolonų. Tačiau pagrindiniame fasade išryškintos horizontalūs padalijimai – cokolis, juosta tarp aukštų. Pirmame rūmų aukšte įkurtos buitinės patalpos: dvaro kambarys, valgomasis, miegamasis. Antrame aukšte yra reprezentacinės patalpos: šokių salė, svečių valgomasis, svetainė. Abiejų aukštų išplanavimas – koridorinis. Šalia dvaro rūmų už parko, stovi svirnas mūrytas iš tašytų laiko rieduliu. Sodybos viduryje telkšojo tvenkinys. Dvaro ansamblis – valstybės saugomas architektūros paminklas, parkas – gamtos paminklas. Pasak Kupiškio etnografijos muziejaus 1988 m. architektė Ž. Mačionienė parengė architektūrinio ansamblio rekonstrukcijos projektą. 2003 m. dvarą įsigijo nauji šeimininkai. Šiuo metu atliekami paruošiamieji darbai, rengiami techniniai projektai, ketinant restauruoti dvaro rūmus ir svirną bei pritaikyti šiuos pastatus kompleksinio turizmo reikmės (dvaro rūmuose įrengti prabangius nuomojamus gyvenamuosius apartamentus, pokylių sales, konferencijų salę, rūsyje teikti sveikatinimo paslaugas. Dvaro svirną planuojama pritaikyti karčemai ir svečių namams, dvare taip pat ruošiamasi įsteigti turizmo informacijos centrą bei architektui M.Šulcui skirtą ekspoziciją supažindinančią su šio architekto veikla, lietuviškuoju klasicizmu.