Salantų regioninis parkas     Salantų regioninis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Minijos, Salanto, Erlos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parkas yra išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose, šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje, Kretingos (7761 ha), Skuodo (5045 ha), Plungės (296 ha) rajonų savivaldybių teritorijose (Klaipėdos ir Telšių apskrityse) ir užima 13 265 hektarų plotą. Žemės ūkio naudmenos sudaro 67 % parko teritorijos. Miškai užima 25,1 %, vandens telkiniai – beveik 1,3 %, gyvenvietės – 6,5 % regioninio parko ploto.   Salantų regioninio parko išskirtinė vertė   Trumpai. Salantų regioninis parkas – Minijos, Salanto, Erlos upių senųjų ir naujųjų slėnių kraštovaizdžio parkas. Išskirtinis bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai-kadagynai. Čia auga didžiausias Lietuvoje kadagynas. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą, įvairovę padidina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys, Alkos kalnas, ant kurio bene ilgiausiai Žemaitijoje kūrenta šventoji ugnis. Neatsiejama regioninio parko kraštovaizdžio dalis – kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai. Parkas žinomas unikaliomis akmenų ekspozicijomis. Pirmoji jų – V. Into kolekcija. Kraštovaizdis. Išskirtinis Salantų regioninio parko kraštovaizdis – paskutinio ledyno, dengusio šiaurės Vakarų Lietuvą, palikimas. Ledyno tirpsmo vandens suformuotas žemės paviršius išraižytas upių vagomis, slėniais. Nuo Erlos, Salanto, Minijos upių slėnių viršaus atsiveria įspūdingos panoramos. Ypač įspūdinga kilpomis vingiuojanti Minija. Jos slėnio šlaitai, gausiai išraižyti raguvų, pasižymi didele biologine įvairove. Negyvoji gamta. Apie riedulių kelionę į Lietuvą Salantų regioniniame parke byloja unikalus Šauklių riedulynas, vadinamas Lietuvos tundra. Parke gausu pavienių stambių riedulių, vienas jų – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje – Šilalės kūlis. Gyvoji gamta. Šauklių riedulynas pasižymi savita augalija ir gyvūnija bei didžiausiu Lietuvoje kadagynu. Minijos gamtiniame rezervate, plačialapiais lapuočiais apaugusiuose šlaituose, stačiose atodangose, sraunioje upėje ir natūraliose salpinėse pievose tarpsta didžiulė biologinė įvairovė. Tik Salantų regioniniame parke galima išvysti patį storiausią ir seniausią kaštoną Lietuvoje. Kultūros paveldas. Senųjų krašto gyventojų kuršių pilimis didžiavosi Kartenos ir Imbarės piliakalniai, o ant Alkos kalno bene ilgiausiai Žemaitijoje kūrenta šventoji ugnis. Neatsiejama regioninio parko kraštovaizdžio dalis – kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai. Akį traukia ornamentuotais kryžiais išpuošta Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia ir varpinė, neogotikinė Salantų šventovė bei vienintelė Žemaitijoje bebokštė neobarokinė bazilikinė Kartenos bažnyčia. Poilsis. Rekomenduojamos visos kaimo turizmo sodybos šalia šio regioninio parko. Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Regioninio parko puošmena – Mosėdžio miestelis – garsus daktaro Vaclovo Into sukurta unikalia akmenų ekspozicija. Nasrėnai – žymaus visuomenės veikėjo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė. Kultūros paveldo objektų gausa ir įvairovė, sraunios upės, unikalūs riedulynai, saviti tvarkingi miesteliai – visa tai suteikia Salantų regioniniam parkui nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo. Prieš 26 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus. Upių slėnius supančiose kalvose, kaip palankiausiose gyventi vietose, yra įsikūręs Salantų miestas bei Mosėdžio, Igarių, Šatraminių, Šaučikų, Palšių, Juodupėnų, Erlėnų, Laivių, Pesčių, Kalnalio, Skaudalių, Nasrėnų, Kūlupėnų, Kartenos gyvenvietės. Salantų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Erlos - Salanto - Minijos senslėnio ir jo apylinkių kraštovaizdį, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti stačiašlaitį, plokščiadugnį fliuvioglacialinį Erlos - Salanto - Minijos senslėnį, raiškius Šauklių, Kulalių, Igarių bei Erlėnų riedulynus, šiaurrytinės parko dalies drumlinuotą moreninį reljefą, didžiuosius Minijos vidurupio vingius, vingiuotą Salanto žemupį ir erozinį vidurupio slėnį; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų piliakalnius, Salantų miesto urbanistinę struktūrą, Šilalės archeologinį kompleksą ir kita. Salantų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Salantų regioninio parko direkcija.   Salantų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Erlos – Salanto – Minijos senslėnio ir jo apylinkių kraštovaizdį, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.   Svarbiausios gamtos vertybės: Parko širdis – nuostabios Minijos, Salanto, Blendžiavos, Mišupės, Kūlupio, Eiškūno, Bartuvos upės su vaizdingais slėniais, unikalūs Šauklių, Kulalių, Erlėnų, Igarių riedulynai, kuriuose savo pirmykštėje padėtyje slūgso 10-12 tūkstančių metų senumo rieduliai. Įspūdingiausias Šauklių riedulynas – kadagynas – tundrą primenantis kraštovaizdis su savitomis augalų bei gyvūnų bendrijomis, įvairiausių formų, labai vešliais, siekiančiais 6 m kadagiai. Minija ypač įspūdinga ties gatviniu Dyburių kaimu. Yra nemažai didelių pavienių riedulių. Vienas jų – Šilalės kaime slūgsantis penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo „Šilalės kūlis“ (aukštis-3,66, ilgis – 7,48, plotis-5,48, apimtis-18,33 m.). Salantų miesto parke auga įspūdingas 28 m aukščio, 1,53 m skersmens, 4.8 m apimties kaštonas. Šauklių kaime baltųjų gandrų kolonija.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Salanto slėnyje šalia Salantų esančiame Gaidžio kalne 8-1 a. prieš Kr. pilkapių grupė, Bartuvos slėnyje prie Mosėdžio pilkapyno vieta. Svarbūs Imbarės ir Mosėdžio, Dauginčių, Gintarų, Laivių, Martinaičių ir Sauserių piliakalniai ant kurių kadaise stovėjo kuršių pilys. Skaudalių alka, Alkos kalnas ir Šilalės, Šauklių, Imbarės dubenuotieji akmenys mena čia buvus pagonių šventvietes.   Senoji Salantų miestelio dalis vertinga urbanistine struktūra. Svarbus jos akcentas – dvibokštė neogotikinė bažnyčia. Mosėdis su Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia garsėja gražiai tvarkoma aplinka, tvarkingomis sodybomis ir gydytojo Vaclovo Into sukurtu akmenų muziejumi. Savita Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia bei varpinė, papuoštos ornamentuotais kryžiais, taip pat Kartenos bažnyčia bei varpinė Kartenoje. Čia išlikusi sena medinė smuklė.   Nasrėnai – Vyskupo M.Valančiaus gimtinė.   Muziejai: Salantų regioniniame parke keli unikalūs muziejai. Netoli Salantų įspūdinga ekspozicija, sukrauta iš didelių akmenų, storiausių rąstų, šaknų sąvartų, buities padargų, daugelio skulptūrinių akcentų. Ją sukūrė dabar jau miręs pranciškonas brolis Gabrielius (Vilius Orvidas).   Šaltinis: www.vstt.lt