Rambyno regioninis parkas Rambyno regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį su senvaginiais ežerais - Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva - Ragainės vingio kilpoje; Vilkyškių moreninį kalvagūbrį su eroziniu palikuoniu - Rambyno kalnu, vertingas Rambyno miško ir Nemuno pievų biocenozes; išsaugoti mažosios Lietuvos kultūros paveldo vertybes. Rambyno regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Rambyno regioninio parko direkcija. Rambyno regioniniame parke saugomas unikalus Nemuno žemupio kraštovaizdis. Svarbiausios gamtos vertybės: Rambyno kalnas, privertęs Nemuną pasukti į vakarus, iškilęs virš jūros lygio 46 m. Vilkyškių miške auga įspūdinga savo išvaizda „Raganų eglė“ (aukštis 32 m, 5,1 m apimties liemuo 80 cm aukštyje išsišakoja net į 18 kamienų), paskelbta gamtos paminklu. Spėjama, kad eglei 130 metų. Bitėnų kaime šalia Nemuno esančiame pušynėlyje įsikūrusi 18 lizdų baltųjų gandrų kolonija. Kai kuriose pušyse peri net po dvi šių paukščių poras, kas gandrams nebūdinga. Netoli Bardėnų kaimo esančiame pušyne yra 24 lizdų pilkųjų garnių kolonija. Didžiulius plotus Ragainės vingio kraštovaizdžio draustinyje užima Nemuno užliejamos natūralios pievos su tik joms būdinga augalija, kurių dižioji dalis įtraukta į tarptautinį Natura 2000 tinklą . Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Seniausius laikus mena palei Jūros upę išsirikiavusi piliakalnių virtinė – Vilkyškių, Opstainių ir Šereitlaukio, viena seniausių baltų šventviečių – alkakalnis Rambynas. Ties Nemuno ir Jūros upių santaka įsikūręs Šereitlaukio dvaras buvo vienas didžiausių Klaipėdos krašte. Vilkyškių senamiestį, išlaikiusį 19 a. būdingą struktūrą, puošia puikus neogotinio stiliaus 16 a. statinys – evangelikų liuteronų bažnyčia. Čia stovi paminklas Zalcburgo krašto žmonėms, 18 a. apsigyvenusiems Mažojoje Lietuvoje, ištuštėjusioje po 1709 - 1711 metų maro, taip pat paminklas vilkyškiečiams, žuvusiems pirmajame Pasauliniame kare Bitėnų kapinaitės tapusios Mažosios Lietuvos panteonu. Čia palaidotas spaustuvininkas M. Jankus, Prūsijos lietuvių kultūros veikėjas, rašytojas ir filosofas Vydūnas ir kiti šio krašto visuomenės veikėjai. Muziejai. Atstatytame Martyno Jankaus spaustuvės pastate įsikūręs šį kraštą ir jo žymiuosius žmones garsina M. Jankaus muziejus. Galimybės poilsiauti: Norintiems dienos metu pailsėti ar paiškylauti regioninio parko rekreacinėje zonoje piečiau Bitėnų prie Nemuno įrengta poilsiavietė. Rekomenduojamos visos kaimo turizmo sodybos šalia šio regioninio parko. Mėgstantiems keliauti pėsčiomis Rambyno kraštovaizdžio draustinyje įrengtas pažintinis takas (ilgis 1,5 km). Greta mažiesiems parko lankytojams skirtas pasivaikščiojimo takas su galimybėmis pasisupti, pavaikščioti judančiais rąstais, kviečiantis surasti išėjimą iš eglaičių labirinto. Dviračių turizmo mėgėjams skirta trasa „Nemuno žiedas“. Autoturizmo mėgėjams siūloma parką juosianti autotrasa Vilkyškiai-Bardėnai, kuria keliaujant galima aplankyti bemaž visas svarbiausias regioninio parko įdomybes. Nuo Rambyno kalno matomas galingas Nemuno kaspinas. Šioje vietoje įrengta apžvalgos aikštelė, o nulipimui nuo Rambyno kalno – patogūs laiptai. Nuo žvaigždės formą turinčio keturių kalvų geomorfologinio darinio, esančio šalia M. Jankaus muziejaus Bitėnuose, atsiveria puikios Bitėnų ir Lumpėnų apylinkės. Čia taip pat įrengta apžvalgos vieta. Nuo aukščiausios regioninio parko vietos Šereitkaukio miške gerai matyti kitoje pusėje Nemuno įsikūręs Ragainės miestas su išlikusiomis kryžiuočių pilies liekanomis, bei užliejamos pievos šioje Nemuno pusėje. Tik šią vietą pasiekti gana sudėtinga. Migruojančius paukščius geriausia stebėti prie Merguvos ežero. Žvejų laukia žuvingi Bitežerio, Juodežerio ir Merguvos ežerai, Nemuno upė. Šaltinis: www.vstt.lt