Neries regioninis parkas     Neries regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti vertingus gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniu požiūriais Pietų Lietuvos aukštumų dalies ir Dzūkų aukštumos dalies kraštovaizdžio kompleksus, jų gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.   Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti ypač vertingą Neries vidurupio kilpų sistemą, Bražuolės žemupį, vertingas Neries slėnio miškų biocenozes, iš jų Dūkštų ąžuolyną; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų vieną seniausių Lietuvoje apgyvendinimo sistemų – archeologinių vertybių kompleksą, nusidriekusį palei Nerį tarp Vilniaus ir Kernavės su Dūkštų bažnyčia ir kapinėmis, Panerių parku, Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Velniakampio, Viršupio ir Rėvos piliakalniais, Karmazinų ir Popių pilkapiais. Neries regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Neries regioninio parko direkcija.   Neries regioniniame parke saugomas Dzūkų aukštumos šiaurinio pakraščio kraštovaizdis, kertamas Neries vidurupio slėnio su unikaliomis Neries kilpomis.   Svarbiausios gamtos vertybės: Neries vidurupio kilpų sistema, gausios retų augalų augavietės Bražuolės žemupyje ir prie Veprių ežerų, vertingos Neries slėnio miškų bendrijos, Saidžių šaltinis. Didžiausias Lietuvoje Dūkštų ąžuolynas, ąžuolai – gamtos paminklai – Veigeliškių ąžuolas ir Ąžuolų karalienė.   Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: viena seniausių Lietuvoje apgyvendinimo sistema – archeologinių vertybių kompleksas, nusidriekęs palei Nerį tarp Vilniaus ir Kernavės su Dūkštų bažnyčia ir kapinėmis, Panerių parku, žilą senovę ir mūsų protėvių laikus menantys Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Velniakampio, Viršupio, Naujosios Rėvos, Stirnių ir Rėvos piliakalniai, Karmazinų pilkapiai, Grabijolų, Gelažių-Antakalnių kapinės. Dūkštų ąžuolyne riogso mįslingas akmuo su senoviniais runų rašmenimis.   Karmazinų pilkapynas didžiausias Vilniaus rajone. Pilkapiai galėjo būti supilti 6 – 8 a. Karmazinų pilkapynas kartu su Popų, Žemųjų Semeniukų, Zabarijos, Paaliosios, Grabijolų, Sidaronių, Veprių pilkapiais sudaro žymią kultūros paveldo dalį Neries regioniniame parke. Karmazinų pilkapyne pagal buvusį pavidalą atstatyti 3 pilkapiai.   Muziejai. Čekoniškėse galima susipažinti su Vilniaus krašto verbų ekspozicija   Galimybės poilsiauti. Poilsiui skirtosteritorijos prie Saidžių kaimo bei Verkšnionių miške. Dūkštų ąžuolyne įrengti pažintiniai pėsčiųjų takai, dalis jų pritaikyti neįgaliesiems. Viena atšaka – mitologinis takas, kuriame galiūma susipažinti su senovės baltų dievais. Kita atšaka – gamtos takas apie ąžuolyno biologinę įvairovę. Trečioji atšaka – ąžuolyno atkūrimo takas. Eidami takais galėsite matyti kaip keičiasi ąžuolynas jį atkuriant, susipažinti su ąžuolyno paukščiais, žinduoliais, augalais ir kt., sustoję prie akmens su ženklais, prisiminti senąsias Lietuvos girias ir jose garbintus pagoniškus dievus. Rekomenduojamos visos kaimo turizmo sodybos šalia šio regioninio parko.   Velniakampio ežeras vasarą traukia poilsiautojus savo skaidriais vandenimis.Žvejas čia taip pat nenuobodžiaus.   Prie kelio Maišiagala – Vievis esančioje kavinėje „Pušynėlis“ galėsite pasigrožėti nuostabiu Neries slėnio vaizdu bei skaniai papietauti.   Šaltinis: www.vstt.lt